2010-02-02
vakaras | (Hopelessly) lost in translation
Googlas, pasirodo, vistik turi jumoro jausmą - ką tik atliko desperatišką bandymą sabotuoti šefo salotų receptą:

Googlas, pasirodo, vistik turi jumoro jausmą - ką tik atliko desperatišką bandymą sabotuoti šefo salotų receptą:

Vakar žiūrėjome ilgai lauktą Book of Eli. Visai enjoyable ir gražus postapokaliptinis žiūralas, tačiau absoliučiai nemeikino jokio senso – pradedant pagrindine siužeto linija ir baigiant atskiromis detalėmis. Gary Oldman yra visada gerai. Danzelis vaizdą irgi nelabai gadina. Nevykusi Mrs. Pitt parodija – Mila Kunis – not so much.
In other kinematografinis news:
Whiteout yra one hell of a shitty movie. Negelbsti net mano long standing crush – Kate Beckinsale. Matyt dėl to, kad jin čia ir be dramatiškų lateksų ir be Audrey Hepburn šukuosenų.
Daybreakers buvo absoliučiai delicious. Visas vampyrų reikalas kitu kampu. Ir ne, mielas gimine, Ethan Hawke tai ne Marijonas Mikutavičius.
Zombieland visai smagus. Woody Harrelson genius is primarily to blame. Nekuris cameosas iš Lost in translation casto irgi nehurts. Visi tie sulėtinimai yra to die for.
Ir last but not least, kada blet jau pagaliau rodys The Road?!? Jau labai norisi kokybiškai depressing postapocalyptic goodness.
Kadangi praėjusių metų Login paliko mūsų šeimyną giliai sužavėtą pono Beinoriaus poetiniais gabumais, Račo sugebėjimu negailestingai pakirsti miegan bei bičiuko iš Ukrainos žaviu slavišku akcientū, šįmet Kovo 17 ir vėl ditchinsim CeBit’ą ir eisim klausytis išmintingų dėdžių kalbų. Tik vienas prašymas organizatoriams: neleiskit per afterparty YMCA. Gerai? Labai neoru būtų youtube atsidurt.
Seriously, Forum Cinemas, what the fuck? Last time I checked, tame filme nieko apie kuklusklaną (ar kaip tas žodis rašosi? ok, čiukčios?) tikrai nėra.
Vienas šlykščiausių ir erzinančių žmonių psichikos momentų yra tai, kad kuo labiau žmogelis yra tuščia vieta, tuo labiau anas yra orus ir geros nuomonės apie save. Aš suprantu, kad gal būt čia yra organizmo apsauginė reakcija, kad visuomenei nereikėtų išlaikyti 50% clinically depressed populiacijos, bet vistiek tragiškai pikta, kai su tokiais reikia brushintis pečiais gyvenime.
Kai po N-tojo Kwak Rene ant stalo pradedi piešti, kas žemiau pavaizduota, supranti, kad tai ženklas, jog mano kasdieninis repertuaras per daug susijęs su grafikais:

Gal kas gali turėti ir kitą nuomonę, bet mano atveju ekstremalus programavimas būna tada, kai mūsų žvėrę eventualiai užpisa zylių už lango medyje entertainmentas, ir ji, pritrūkusi meilės, ateina ir užparkuoja savo sėdynę, pilvą ar kokią kitą to gorgeous kūno vietą ant klaviatūros, tuo metu, kai būna atidarytas koks editorius su programiniu kodu.
P.S. ir taip, jaunieji sherlockai, aš indeed žinau, kad and ekrano nuotraukoje pavaizduotas Skype, o ne editorius, ok?
Maždaug po mėnesio didžiųjų prekybos centrų lentynose atsiras užnuodytų maisto produktų – tokie grasinimai surašyti anoniminiame laiške, kurį siuntė smulkiaisiais verslininkais prisistatę asmenys.
Šią savaitę vieno Kauno dienraščio redakciją pasiekė laiškas su grasinimais, skirtais didiesiems prekybos centrams. Valdžios sprendimų ir mažmeninės prekybos rinkos didžiųjų dalyvių užguitais smulkiaisiais verslininkais prisistatę laiško autoriai reikalauja riboti prekybos centrų darbą sekmadieniais ir švenčių dienomis bei uždrausti 75 proc. siekiančias nuolaidas.
Visiškai pritardamas smulkiųjų verslininkų siekiams, reikalavimams ir priemonėms, savo ruožtu reikalauju:
Jeigu mano reikalvimams nebus paklusta, po mėnesio pradėsiu į visus portalus ir Google talpinti virusus, kurie automatiškai užblokuos visą pornografiją internete. Tai įgyvendinti padės mano siekiams prijaučiantys minėtų verslo subjektų darbuotojai.
Manęs niekada neceizina amazint, kaip kiniečių IT industrija sugebėdama suklepalinti visai netgi padoriai veikiančius įrenginius, nedasiprotėja užrašų, dedamų ant pakuočių praleisti bent pro fucking wordinį spell checkerį?

Kiekvieną kartą, kai tenka atiduoti paskutinę pagarbą velioniui laidojimo namuose, mane totally išcreepina mintis, kokia twisted logika privertė žmones susigalvoti tradicijas tūsyti vargšą nabašniką ir visiems eksponuoti jo lavoną? Kad visiems atmintyje išliktų būtent tas vaizdas, kuris, let’s face it, paprastai nebūna žmogaus grožio pikas?
Visi, kas ten teoriškai gali būti priklausomi nuo mano sprendimų apie jų laidojimo ir pagerbimo būdus, speak up savo preferencus now, nes priešingu atveju tiesiu taikymu bus krematoriumas, o tada jau visi due respectsai ir panašūs tūsai. Ko gero dar ir su open bar šalia.
Noriu pareklamyt naujausią mano kito iš slightly retarded kaliegų (is there any other kind?) darbą, kuris pakelia idiotiško geiminimo sąvoką į visiškai naują lygį – voice controlled gaming.
O žemiau yra mano žvėries veido išraiška, viską pasakanti apie tai, ką ji mano apie tą prie kompo klykiantį durnių:
Ir taip – tai yra shameless pretekstas papostinti eilinę katuko nuotrauką. Bite me.
Kai į TODO sąrašą įvedinėji užduotis išjungtais smegenais, tai kartais paskui gauni labai suggestive pasiūlymų, ką šiandien veikti:

Jei dar kas nematė, Pandorum, netikėtai (nu OK, tikėtai nes Quite Earth daug kartų apie jį klykavo) pasirodė visai captivatingly malonus semi-siaubiakinis žiūralas. Rekomenduoju.

Postas dedikuojamas visiems perestukinams, kuriems nepatiko Avatar.
Sakyti, kad specialiųjų efektų filmas yra šūdas, nes lievas siužetas, in my books yra absoliučiai tas pats, kaip sakyti jog draminis filmas yra šūdas, nes jame nėra specialiųjų efektų. Say it ain’t so, suckeriai.
Mūsų katę reikėtų naudoti visuose motyvaciniuose plakatuose. No seriously, pasaulyje nėra daugiau tokio be galo optimizmu trykštančio gyvūno, kuris mėnesių mėnesiais kiekvieną mielą dieną, man pilant į jos bliūduką tą patį kombikormą, atbėga griūdama, vilties kupina veido išraiška, kuri sakyte sako “o blet šiandien pusryčiams tikrai gausiu šviežių krevečių ir anties kepenėlių pašteto!!!”.
Nežinau, kodėl taip yra – greičiausiai pasenau, per mažai arba per daug geriu, per daug dirbu arba per daug atsipūtęs - bet Guy Ritchie pastaruoju metu visai nepavaro. Scherlock Holmes, kurio visai netgi ir laukiau (Downey Jr. ir Jude Law mmmm…), sukėlė tokį vidutinišką “Ehhhhhhh… ?”.
O gal čia ir faktas, kad visas tas Holmeso merchandise man kėlė menką panieką, nes visi jo tie tyrimai knygose buvo bullshitistiniai, paremti vienu arba dvejais nieko nepagrįstais assumptionais ir įsitikinimu, kad jie yra teisingi (go ahead, perskaitykit atidžiai iš naujo). Londono vaizdeliai, aišku, gražūs, Sherlocką-Nindzę aš irgi dar galiu iš bėdos nupirkt, bet viskas kitas… vieną kadrą rodo kaip jis iš dulkelės ant moteriškės bato pasakoja, ką pusryčiams valgė jos prosenelė prieš šimtą metų, o kitą leidžiasi užmigdomas vynu kambaryje, kuriame ant stalo guli švirkštas. Oh c’mon!

Čia jeigu dar kas nors nematė, Avatar yra fucking awesomeness of epic proportion. Totally atleidžiu Cameronui už titatniką.

Kadangi absoliučiai visas maximos bottlintų eglučių repertuaras yra išimtinai pavargęs ir dramatiškai pasviręs į šoną, o maltis po miestą ieškant tiesesnių modelių yra baisus tingulys, šį kartą teko imtis kiek nekonvencinių šventinio namų apipavidalinimo priemonių.

Dabar visi sobralis i ušli nubalsuoti už mano kaliegą, galvojantį, kad ans yra brilliant programeris ir su ta sąlyga dalyvaujantį 10K coding konkurse, kad jis laimėtų ir išvažiuotų į Las Vegas, o aš ir mano icq kokią savaitę galėtų pailsėti nuo linkų į rusiškus “juokingus” paveiksliukus. Go!