blogasantdurniaus by qemm

Čia just in case kas nors dar checkina šitą kanalą, va jums qemm trenktumo įrodymas, kurio jūs visi taip laukėt: Running el Camino de Santiago. Vienas prašymas, though: jei labai niežės nagai ką nors ten pavaryt, be a doll and use English, alright?

Su sąlyga, kad Vingio parką kelis kartus apsuku bene kasdien, iki šiol vykdžiau mokslinį-socialinį tyrimą, apie tai, kad moterys daugiausia bėgioja darbo dienomis, o vyrai savaitgaliais. Iškilmingai skelbiu išvadą: moterys indeed daugiausia bėgioja darbo dienomis, o vyrai savaitgaliais. There. Now, koks yra telefonas EU Committee for Grants to Useless Research? Norėčiau atsiimti savo pusę myliko eurų už šį brilliant scientific observation.

Whoever pasakė, kad Kaune nebūna kamščių yra full of shit.

Note to self: jei kelnių kišenėje nenešiočiau monetų, tai man jų nereikėtų rinkti nuo žemės kiekvieną kartą nuėjus rimtesniam reikalui į tualetą.

Pasaulyje egzistuoja tik du žmonių tipai: tie, kurie rėkia šnekėdami telefonu ir tie, kurie ne.

Jei pasivažinėji po svečias šalis, tautiniai operatoriai užverčia tave dešimtimis SMS žinučių ala “BITĖ sveikina jus atvykus į Čečėniją. Telefoninio ryšio čia nėra, todėl galėsite neribotai nemokamai neskambinti ir nemokamai nesiųsti SMS žinučių”. Bet kažkodėl nei karto nepasitaikė tokios for a change: “BITĖ sveikina pagaliau grįžus į Lietuvą. Buvom Jūsų pasiilgę :)”. Nežinau, kaip kitiems, bet mane tai turbūt maloniai pradžiugintų.

Čia bisken pavėluotai truputį fotoataskaitos iš pasivažinėjimo po Europą, bet what the hell.

Pravažiuojant, lenkų kioskininkės mus bandė suvilioti intelektualiuoju kinu:

Jaunos vokietaitės nebegalėjo išsimokėti už savo paskolinius butus, todėl miegojo degalinėse, savo automobiliuose. Nuo įkyrių lenkų furistų dėmesio jos gynėsi demonstruodamos vestuvinės juvelyrikos kolekcijas:

Vokietijos keliai viliojo atsiduoti vaikiškam durnumui:

Žmona neleido nusukti į must see vietovę. Kitą kartą važiuosiu be žmonos:

Belgijoje išsiaiškinome ir slaptą Lietuvos spec tarnybų veiklą:

Jaunos belgaitės mus sutiko džiaugsmingai, mojo rankutėmis ir kvietė užeiti:

Verslininkai iš Rusijos atrado verslo nišą – ir senų kilimų atsikrato ir sotus lieka:

Turistai iš Lietuvos negalėjo atsikvošėti nuo prancūzų vandalų akiplėšiškumo, prigrežiojusių didžiulių grąžtų į visai gerą baseiniuką:

Vakarų Europos gyventojai po truputį ėmė suprasti, kas iš tikrųjų yra visi tie bankai ir kitos finansinės institucijos:

Senų senovėje, kai dar SVN ir GIT nebuvo išrasti, žmonės garbino CVS:

Darbščiųjų jawas’ų kelionė, prasidėjusi tolimajame Tatuine, baigėsi Luvre:

Ne vienas turistas iš Rytų Europos, pakerėtas Versalio grožiu pasinerdavo į apmastymus, ar verta bėgti ieškoti tualeto ar palaukti kol niekas nemato:

Šiandien staiga supratau, kokią žiaurią konspiraciją yra prasukusios moteriškės prieš vyrus. Jos kažkaip sugebėjo įtikinti pasaulį, kad turi konstitucinę teisę į nuleistą unitazo dangtį. Ir visada būna tragiškai nelaimingos, kai bičiukas palieka aną jau nenuleistą. Esą paskui reikia jai ateiti ir nuleidinėti. Bet tai, jei grynai matematiškai paskaičiavus, tam, kad jai nereiktų atlikti vieno veiksmo, vyrui toje vietoje reikia atlikti du – atėjus į tūlliką pakelti ir paskui nuleisti.

Aš tokį susitarimą laikau nesąžiningu ir naikintinu kaip kokį LEO LT. Rinkis, brangioji: ar nuo šiol antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadienias dangtis visada pakeltas ar abu mažą reikaliuką darom uždarytu dangčiu. (Disclaimeris: snaiperis aš tik teorijoj geras – realybėje galiu ir pramazint)

This is to inform, kad yours truly pagaliau prisiruošė sugaišti pusdienį laiko savo tobulo grožio blogo templato perdarymui ant WordPress ir tuo pačiu užbaigė pono Justino kryžiaus žygį perginti mane iš vieno gardelio į kitą – daug gražesnį ir palaikantį LiveWriter. Jeigu kas neveiks, lemme know tsakant.

Mano vaikas išrado naują internetinio entertainmento rūšį - pačio sugalvotus Skype filmukus. Pvz. Zatoiči remeikas atrodo roughly taip:

Tarp visų savo nu-, pa- ir iš-krypimų, mes su brangiaja turime po tokį gana išreikštą škudurinį fetišą. Jai absoliučiai fanatiškai drėkinamai veikia all things Prada. Mano obsesija yra žymiai labiau down to earth - Adidas batai. Ir nors aš in general esu more or less padėjęs ant visų škudurinių obsesijų, bent kartą metuose pamatau tokį Adidas kūrinėlį, kur užgniaužia kvapą ir supranti, kad reikia DAAABAAAAAR. Paskutinis egzempliorius - Ciero Black by Mark Gonzales - per-fucking-fection:

P.S. nu ir ačiū Sportlandui, kad šį kartą nepasididžiavo ir turėjų jų vietoje, taip sutaupydami man crapinimąsį po eBay.

P.S.#2: jo šitas postas dedikuotas tau, Asta ;)

Man visada buvo įdomu, kokiam idiotui kilo idėja pakuoti parduodamus sumuštinius į storas trikampes dėžutes ir tai paversti industry standard. Tuo tarpu, kai plokščia kvadratinė dėžutė būtų žymiai praktiškesnė ir patogesnė - bent jau į paprastą tašę būtų įmanoma be problemų įsidėti.

Vakar mūsų visa darbinė retarded teletabių šaika persikraustė į naujas patalpas (ankstesnis landlordas pasirodė besąs tragiškai išdidus so screw him). Nu ir kadangi man tragiškai smagu inducinti žmonėms lengvą pavydo jausmą, štai fotoreportažas iš mūsų naujo dedikuoto taip sakant chillout kambarėlio:

Po ilgos pertraukos, perfect filmukas. Didysis pilietis visą laiką kikeno, mažasis - pirmą kartą gyvenime švariai išsėdėjo visą seansą nepadaręs nei vieno iš dviejų savo firminių opcijų: a) užmigti; b) sakyti “jau išeinam”. Tėčiui laikas irgi visai neprailgo. Highly recommended mažųjų chuliganų prilaikytojams.

P.S. being žmogus highly ištvirkęs, negalėjau nepagalvot, kokį populiarumą turėtų tokio dydžio oversizinta moteris. Tik įsivaizduok veiklos su tokia opcijas. Kill me.

Mūsų su brangiaja mėgstamiausias sportas (po martinio bonkos kilojimo ir akademinio burnojimo ant viso pasaulio) yra prognozavimas, kokią haliucinaciją trigerins cognitive dissonance kamuojamam ufonautui vienas ar kitas blogo postas. Aptariant paskutinį mano postą, netyčia ėmiau ir gana tiksliai susumavau tam tikrą frakciją iš mano komentuotojų tarpo:

Nu ir šiaip rašyk ką nori vistiek debilas perskaitys kad qemm uždarė vaikus į narvą, pardavė į vergiją, jų motiną paliko ir nuketvirčiavo, o pats susirado naują bobą ir nieko daugiau nedaro kaip geria ir teršia lietuvišką internetą :)

Ir šitoje vietoje aš negaliu nepasitaškyti savo entuziazmu apie vieną labai gerą viso šito bloginimo/komentavimo fenomeną: kiekvienas mano najezdas, net be jokių paaiškinimų, kaip taisyklė pasiekia tik tą konkrečią target grupę, kuriai ir buvo skirtas. How convenient.

Čia su brangiaja benagrinėjant pažįstamų nu-utiutiutiu-dantukas-išdygo-ojezusmarija-tuoj-apsisysiosiu-ėjimą post-procreatinamuoju laikotarpiu, man staigiai šovė nušvitimas, kodėl mes taip out-of-sync su visu pasauliu: arba žmonija sparčiai durnėja arba mes dar sparčiau protingėjam. Nu nors užmušk, kitų variantų nėra.

P.S. prieš pateikdamas kitus variantus, prisimink, kad tu esi tos jau above mentioned žmonijos narys.

Visus ten Balandžio 1-osios bullshitus aside, Google blogas šiandien made my day, šituo postu apie Suggest:

Patikrinau ir tautiniame Google - tas gyvūnas, pasirodo, visai gerai žinomas ir pas mus:

Mano žmona yra didžiausia visų laikų iniciatyvos smaugėja. Kai diedui vieną kartą per metus, pamačius į lentynas nebetelpančias knygas, užeina DIY nuotaika pasidaryti pačiam kokį antikrizinį setlažą iš lenkiškų plokščių, anoji nusitempia tiesiu taikymu į SBA (ar BSA? aš juos visada painioju) ir beda pirštu į pirmą pasitaikiusią (nu gerai - gal kokią antrą) gatavai raudoną lentyną.

P.S. mūsų gyvulė pirkinį irgi įvertino - panašu, jos visos susimokė prieš mane.

Kažkada labai seniai skaičiau, kad tuometinis Hewlett-Packard sugebėjo plamennai pragyvent kažkokią eilinę ekonomikos krizę išmokęs visus savo darbuotojus - įskaitant ir visą low-level delivery boys personalą - kultūringo bendravimo su klientais. Tuo tarpu man įdomu, ar nors viena tautinė kontora, turinti savo nuosavą autoūkį, jį naudojantiems darbuotojams praveda instruktažą ne tik apie tai, kiek jie benzo gali išnaudot, bet ir kaip elgtis keliuose bei kas jiems bus į išeinamasias sukišta, jei praignoruos. Kiekvieną kartą kai pamatau kokios firmos simbolika padabintu automobiliu besidraskantį idiotą, tas brandas nesąmoningai nusidažo šūdo spalva.

P.S. jei neklystu, Sanitex ant savo automobilių turi užrašą “Kaip aš vairuoju?” ir telefoną. Šaunuoliai.

Čia kurią dieną, su mano mylimiausiu pusbroliu ramiai begurkšnodami konspiracinio buto virtuvėje degtinę, supratom - kokio nuostabaus tarybinės klasikinės buitinės architektūros atributo netekome prasidėjus kapitalistinei invazijai - ramaus kampelio jaukiai išgerti. Don't get me wrong - aš absoliučiai adorinu tą šiuolaikinę virtuvė+salionijus koncepciją - mažai kas gali beatinti patogumą šeštadienio ryte sėdint ant sofos su šalto alaus buteliu ir lengvu pachmielu stebėti kaip nuoga žmona prie viryklės kepa kiaušinienę - bet kodėl šiuolaikiniuose butuose negalėtų daryti dar ir mažulyčio kambariuko su stalu, šaldytuvu ir dviem taburetėm, aš va niekaip nesuprantu.